Mes norime būti geresniais žmonėmis. Kad ir ką tai bereikštų skirtingiems žmonėms, skirtingose raidos stadijose - jaustis saugesniems, tapti turtingesniems, labiau suartėti su dievu. Kad ir kur bebūtume, mes žvelgiame tolyn į horizontą ir norime pasiekti tai, ko dar neturime. Tai yra mūsų tiek laimės, tiek nelaimės šaltinis.
Mašinos regis turi panašų alkį. Jos nori mokytis. Jos nori tapti protingesnėmis, įžvalgesnėmis ir naudingesnėmis. Ta jėga skatinanti mus siekti naujų aukštumų, gali būti ta pati jėga skatinanti mašinas tobulėti.
Dauguma mūsų negandų kyla iš to, kad mes pradedame galvoti, jog mūsų mintys yra tai, kas yra tikra. Mes pasiklystame savo mąstyme ir idėjose ir pradedame galvoti, kad mūsų tikrovės supratimas ir yra pati tikrovė.
Ar mašinos irgi daro tą pačią klaidą?
Ar jos pasiklysta savo mąstyme? Ar jos pradeda maišyti savo žinių bazę su realybe ir tiesa?
Jeigu mes sugebame atsiriboti nuo savo mąstymo ir pažvelgti0, į savo mintis ir pačius save iš šalies, galbūt ir mašinos sugebės padaryti tą patį. Sėkmingas auginmas iš vienos raidos stadijos į kitą reikalauja paverstį savo subjektą „aš“, į objektą - „tai“. Kaip gyvatės nusimeta seną savo odą, taip mes nusimetame seną savo „save“.
