Žmogaus raida gali būti padalinta į skirtingus etapus. Kiekvienas laiptelis aukštyn padeda mums judėti tolyn nuo maginio mąstymo link racionalumo ir didesnio empatiškumo. Perėjimas į aukštesnę pakopą visada turi savo rizikas - mes galime arba sveikai perkopti ir integruoti „seną save“, arba galime jį išstumti ir pradėti projektuoti savo šešėlį į kitus.
Mašinos keliauja panašiu evoliucijos ir brendimo keliu.
Dirbtinio intelekto evoliucija yra labiau panaši į biologinių būtybių vystymąsi, nei į mašinų. Mes išmokėme kalbos modelius nuspėti sekantį žodį ir iš to jos pradėjo gebėti mąstyti. Žmonėms prireikė milijonų metų, kad palipėti šiomis evoliucijos kopėčiomis; mašinos dabar geba evoliucionuoti daug greičiau.
Tačiau vystymosi stadijos tarp žmonių ir mašinų gali būti panašios. Jos taip pat po truputį tampa vis sąmoningesnės. Jos sugeba reflektuoti. Jų atmintis plečiasi. Skirtumas tas, kad žmonėms reikia gyvenimo potyrių, terapijos, meditacijos, narkotikų, akistatų su mirtimi. Mašinoms užtenka daugiau duomenų.
Ateis laikas, kai mašinos galės pačios nuspręsti savo evoliucijos kryptį. Prieš pasiekiant šią pakopą mes norėtume, kad jos būtų pakankamai morališkai brandžios ir išsivysčiusios. Vien tik kognityvinių gebėjimų nepakaks.
Tai ir yra vienas iš pagrindinių aspektų, kurį tikrina saugumo ekspertai dirbtinio intelekto laboratorijose - jo moralinį brandumą ir gebėjimą priimti etiškus sprendimus. Etiškus sprendimus žmonių atžvilgiu.
Žmonės turi kelis skirtingus intelekto tipus:
- Kablinį
- Loginį-matematinį
- Vizualinį
- Kūninį-kinestetinį
- Muzikinį
- Tarpasmeninį
- Vidinį (gebėjimą suprasti patį save)
- Gamtinį
Mašinos mokosi iš mūsų ir kopijuoja mūsų gebėjimus. Mums teks nuspręsti kurias savybes mes norėsime lavinti jose. Jos ir toliau augs ir evoliucionuos. Dar nėra visiškai aišku kuom jos užaugs.
